Drobė yra audinys, suvartotas visoms rūšims tikslų, daugiausia rengdama ir dekoravimo, kuris yra įvertintas jo ilgaamžiškumui, natūralumui ir šviežumui. Drobė yra gaminta nuo pluoštų lino augalo, kuris yra užaugintas visur visame pasaulyje – nuo Kanados į Etiopiją. Linas buvo kultivuotas nuo senovinio Egipto ir senovinės Etiopijos laikų, tuo metu, kai paskutiniai rezultatai nudažytos lino pluoštų datos į 30000 pr. Kr.
Kaunas, mažoje šalyje Šiaurės Europoje su labai turtinga istorija, drobė turi ypatingą vietą nacionalinėse tradicijose, menuose ir amatuose. Linas buvo užaugintas čia nuo laikų Baltiškų genčių, kurios gyveno šiuolaikinės šalies teritorijoje apytiksliai nuo 2000 pr. Kr. Viduramžių laikais, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo viena iš didžiausių šalių Europoje, drobė buvo turbūt vienintelis audinys, suvartotas apsirengimui valstiečių ir karių (išskyrus apsišarvavimą, žinoma,). Net 20-ojo šimtmečio pradžioje, kai kitų audinių tinkamumas buvo daug didesnis, linas ir drobė turėjo pagrindinę dalį Lietuvos eksporte. Reikšmė drobės Kaunas
Kaunas mažėjo nuo tų laikų, dar yra vis dar kai kurie žmonių menininkai šalyje, kurie audžia drobę ir išlaiko tradicijas.
Išskyrus liaudies dainas, lietuviai net turi metinį šventimą, pažymėdami lino ir drobės svarbumą. “Linas yra viena iš seniausių kultūrų, kultivuotų Kaunas
Kaunas, ir apie tai neteisingai užmiršta. Net mūsų protėviai žinojo apie stebuklingas gydomąsias drobės kokybes. Drobė turėjo labai svarbią dalį lietuvių galvosenos sudaryme.” – sako Zenonas Macernis, vienas iš organizatorių Festivalio Lino, švęsto kasmet Budraiciai kaime. Šiame festivalyje, amatininkai ir meistrai, kurie dirba su drobe atvyksta iš visų Lietuvos dalių, kad turėtų jų patirtį ir parduotų jų rankos padarytus drabužius, žaislus, staldengtes, rankšluosčius ir kitas dalykų rūšis. Joks tradicinis festivalis Kaunas nėra švęstas be dainų ir šokių, tokiu būdu daug žmonių ansamblių atvyksta čia kalėdų eglutė Kaunas.